puolis

puolis
puõlis dkt.

.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • puolis — puõlis sm. (2), puolỹs (4) 1. Q174, H, R, K kritimas: Netikėtas puõlis Grž. Tai buvo puõlis, kad net per galvą persivertė Alk. Smarkus josios buvo puolis nuo aukšto ant žemės, kad koją išlaužė J. A neatliepia tas puolỹs [nuo vežimo]? Plv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įpuolis — sm. (1) 1. Sml įdubimas, įlinkimas: Įpuolis žemės pasidarė ant lygios pievos, t. y. žemė įkrito J. 2. Slnt antpuolis, įsiveržimas, įsibrovimas: Priešų įpuolis buvo staigus DŽ. Įpuoliais kiaulės suėdė žirnius J. Ištisai dainų nemoku, tik įpuoliais …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atopuolis — sm. (1) Dbk, Ob, Skdt, Ut žr. atpuolis 2: Nustojo šalt, bus atopuolis Kkl. Per šalčius žmonės laukia atopuolio Vj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papuolis — pãpuolis sm. (1) paveldėjimas: Jam teko čia geras pãpuolis turtų, mantos J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • saulėpuolis — sm. (1) [K], KŽ, Drsk, Lp; B žr. 1 saulėlydis: 1. Jau saulėpuolis, reikia veršiai išjungtie Tvr. Saulėpuolio valanda rš. 2. Saulėpuolio spinduliai auksino svetainę rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sopuolis — sõpuolis sm. (1) KII162, sopuolis (1) KŽ, sopuolỹs (3a) KŽ žr. sopulys 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • пуля — диал. куля, зап., южн. (Даль), пуля, уже в 1705 г., у Петра I; см. Христиани 51. Отсюда пулять стрелять, бросать . Заимств. из польск. kulа шар , с вторичным п под влиянием слов палить или пушка (Преобр. II, 152; Брюкнер 280). Другие видят… …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

  • ampuolis — (<ant puolis) sm. (1) žr. antpuolis 3: Dabar pašėlęs ampuolis darbo: linai rauti, laukas vežti, rugiai sėti Grg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atapuolis — atãpuolis sm. (1) atlydis, atmėtis, atopuolis: Vanduo ant ledo prasimušė, turės būt atãpuolio Ds. Atãpuoly varnos aukštai tupi, vėl bus šaltis Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aukštas — 2 aukštas, à adj. (3) 1. turintis didelį aukštį, didelį mastą nuo apačios į viršų: Aukštà tvora, neperlipsi Rm. Kiaulių tvartui reikia aukštų̃ pamatų Gs. Aukšta uola SD337. Kada žydėjo aukštam kalne berželiai? KlvD8. Oi aš įėjau aukštonà… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”